VIETINIAI ΜOKESČIAI LIETUVOS RESPUBLIKOJE:
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ VEIKLA ĮGYVENDINANT MOKESČIŲ ĮSTATYMUS
BRONIUS SUDAVIČIUS
Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius,
Viešųjų finansų ir mokesčių teisės instituto vadovas, socialinių mokslų daktaras (Lietuvos Respublika)
The article deals with the questions of local taxes and powers of self-government institutions on tax regulation in the Republic of Lithuania. According to the Constitution, all taxes and other payments to the budget are established by the Seimas (the Parliament), that means that in Lithuania a state system of taxes exists. Therefore, as local taxes here are recognized taxes: 1) that are included into the local budget and 2) some elements of which are set by the powers of self-government. Such right to self-government is guaranteed by Article 119 of the Constitution of the Republic of Lithuania to administrative units of the territory of the State. For the realization of this constitutional right, self-government institutions (local authorities) must obtain certain powers in managing public finance that they own. The article deals with the question of the competence of local self-government institutions in the field of tax regulation. Particular attention in the article is given to the analysis of such powers as the power to set the rates of some taxes, to set and apply tax advantages, etc.
Straipsnyje nagrinėjama vietos mokesčių ir savivaldos intitucijų kompetencija įgyvendinant bei taikant mokesčių įstatymus Lietuvos Respublikoje. Sutinkamai su Konstitucija mokesčius bei kitas įmokas į biudžetą nustato Seimas savo įstatymais. Tai reiškia, kad Lietuvoje yra vieninga valstybinė mokesčių sistema. Todėl vietiniais mokesčiais čia yra pripažįstami tik tie piniginiai mokėjimai, kurie: 1) pilnai ar įstatymo nustatyta proporcine dalimi yra įskaitomi į savivaldybės biudžetą ir 2) kurių atskirus struktūros elementus (tarifą, mokėjimo lengvatų taikymą) gali nustatyti ir taikyti savivaldos institucijos, vadovaudamosios įstatymų suteiktais įgalinimais. Tai reiškia, kad savivaldybės Lietuvoje turi atitinkamą mokestinę kompetenciją. Atskiras dėmesys straipsnyje skiriamas savivaldybių tarybų įgalinimams nustatant atskirų mokesčių (žemės, nekilnojamojo turto, gyventojų pajamų mokesčio) tarifus (dydžius) bei taikant vietinių mokesčių mokėjimo lengvatas, tokias kaip: mokesčio sumokėjimo termino atidėijimas ar atleidimas nuo mokesčio sumokėjimo.
