Viešosios išlaidos ir jų racionalizavimas:
Teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje
Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros profesorius,
Viešųjų finansų ir mokesčių teisės mokslo centro vadovas, socialinių mokslų daktaras (Lietuvos Respublika)
The article deals with the legal aspects of the public expenditure and the problem of its rationalization in the Republic of Lithuania. Public expenditure is estimated as the effect of public interest and public functions, in general, and must be comprehended not as a total amount of money, spent by the government for the realization of the public functions, but as the activities of the state and self-government institutions involved in the usage of budget resourses and other public monetary funds, carried out according to the requirement of legal acts. Particular attention is given in the article to the problem of rationalization of public expenditure the solution of which in Lithuania is linked with the instilation of the system of medium-term planning of public expenditure, and transition from program budgeting to performance-based budgeting, etc.
Straipsnyje yra nagrinėjama viešųjų išlaidų ir jų racionalizavimo problemos teisiniai aspektai Lietuvos Respublikoje. Viešosios išlaidos apskritai vertintinos kaip viešojo intereso ir viešųjų funkcijų veikimo pasekmė. ir yra suprantamos ne kaip paparasta valdžios institucijų viešųjų funkcijų įgyvendinimui panaudota pinigų suma, bet kaip valstybės ir savivaldybių veiklą panaudojant jų žinioje esančius piniginius išteklius savo (viešosiosmms) funkcijoms vykdyti. Todėl teisine prasme viešosios išlaidos, sudarančios atitinkamą sistemą, turėtų būti suprantamos kaip veikla, susijusi su biudžete ir kituose viešuosiuose pinigų fonduose sukauptų išteklių panaudojimu, vykdoma laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Atskiras dėmesys straipsnyje skirtas viešųjų išlaidų racionalizavimo problemai, kurios sprendimas sietinas pagrindinai su vidutinės trukmės viešųjų išlaidų planavimo sistemos diegimu bei perėjimu nuo programinio prie į veiklos rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo.
